Šiandien susitikome šv. Teresės bažnyčioje su intensija paminėti Retų ligų dieną. Tačiau nieko mes neminėjome. Mes tiesiog pabuvome kartu. Kaip sakė klebonas Vytautas Brilius, tik buvimas šalia kito žmogaus užpildo žmogaus dienas ir suteikia joms prasmę. Šis pašauktas žmogus labai gražiai įvardijo, iš pirmo žvilgsnio neteisingai susiklosčiusio, gyvenimo prasmę – taip, kaip mes globojame ir prižiūrime savo vaikus, taip ir mus globoja Tėvas, kartais rūsčiai ir skausmingai, bet tik norėdamas padėti atsiskleisti tikrajai mūsų prigimčiai.
Tiems, kurie negalėjo šiandien pabūti kartu, siunčiu mūsų visų šilumą ir tas mintis, kurios aplankė būnant Dievo namuose: tik nuoširdžiai dalindamiesi su greta esančiu ta šviesa ir meile, kuri ateina iš aukštybių, pajaučiame pilnatvę. Ir nors nuvargęs protas nenori pripažinti, ir iki galo sunku suvokti, bet jaučiame, kad yra būtent taip, kaip turi būti. Jei nebūtų mūsų tarpe nors vieno, kad ir labai kančios paženklinto, pasauliui trūktų kažko labai svarbaus.
